Hemorojus – nemaloni, tačiau labai dažna problema, su kuria susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nors ši liga neretai yra nutylima ar ignoruojama dėl gėdos jausmo, jos paplitimas rodo, kad apie ją reikia kalbėti atvirai. Vienas iš pagrindinių hemorojaus išsivystymą lemiančių veiksnių yra sėdimas gyvenimo būdas. Šiandien, kai vis daugiau žmonių dirba biuruose ir laisvalaikį leidžia prie ekranų, ši tema tampa ypač aktuali.
Kas yra hemorojus?
Hemorojus – tai išsiplėtusios ir uždegimu pažeistos tiesiosios žarnos arba išangės venos. Atsižvelgiant į jų lokalizaciją, hemorojus skirstomas į vidinį (esančios tiesiojoje žarnoje) ir išorinį (matomos ties išange). Pagrindiniai simptomai yra:
- Kraujavimas tuštinantis
- Skausmas ar deginimas sėdint
- Niežėjimas analinėje srityje
- Mazgelių ar patinimų atsiradimas
Šie simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki labai nemalonių, ženkliai paveikiančių gyvenimo kokybę.
Kaip sėdimas gyvenimo būdas lemia hemorojų?
Sėdėjimas ilgą laiką be pertraukų daro tiesioginę įtaką kraujotakai mažojo dubens srityje. Kai kūnas ilgą laiką būna nejudrus, kraujas užsistovi apatinėje kūno dalyje, ypač venose aplink tiesiąją žarną. Dėl šio spaudimo venos išsiplečia, ir ilgainiui gali formuotis hemoroidiniai mazgai.
Yra keletas papildomų rizikos veiksnių, kurie dažnai lydi sėdimą gyvenimo būdą:
- Nepakankamas fizinis aktyvumas. Judėjimas skatina virškinimą ir žarnyno peristaltiką, todėl padeda išvengti vidurių užkietėjimo – vieno pagrindinių hemorojaus išsivystymo veiksnių.
- Neteisinga sėdėjimo padėtis. Ilgai sėdint ant kieto paviršiaus ar sėdint susikūprinus, didėja spaudimas tiesiosios žarnos venoms.
- Netinkama mityba. Biuro darbuotojai dažnai renkasi greitą maistą, kuriame mažai skaidulų, o tai skatina virškinimo sutrikimus ir vidurių užkietėjimą.
Profesijos, kurios ypač rizikuoja
Kai kurios profesijos natūraliai susijusios su ilgu sėdėjimu. Štai keli pavyzdžiai:
- Vairuotojai (taksi, sunkvežimių, autobusų);
- Biurų darbuotojai, programuotojai;
- Vertėjai, rašytojai;
- Žaidimų transliuotojai ir streameriai.
Šie žmonės dažnai sėdi 6–10 valandų per dieną, o tai tiesiogiai siejama su padidėjusia hemorojaus rizika. Jei priklausote vienai iš šių grupių, verta iš anksto imtis prevencinių priemonių.
Ką galima padaryti?
1. Pertraukos ir judėjimas
Vienas iš efektyviausių būdų mažinti riziką – daryti trumpas pertraukas kas 30–60 minučių. Atsistokite, pasivaikščiokite, atlikite keletą tempimo ar pritūpimų pratimų. Tokios aktyvios pertraukos padeda gerinti kraujotaką ir mažina spaudimą dubens srityje.
2. Ergonomiškas darbo kampelis
Naudokite patogią, ortopedinę kėdę su tinkama atrama nugarai ir klubams. Taip pat galima naudoti specialius pagalvėlių žiedus, kurie sumažina spaudimą ties išange ir padeda išvengti diskomforto.
3. Mityba
Įtraukite daugiau skaidulų turinčių produktų į savo racioną – vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, sėlenas. Gerkite pakankamai vandens. Šie įpročiai padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir sumažina spaudimą žarnyno veiklai.
4. Asmeninė higiena
Po kiekvieno tuštinimosi rekomenduojama švelniai nusiprausti šiltu vandeniu arba naudoti specialias servetėles, kad išvengtumėte sudirginimo. Venkite kieto tualetinio popieriaus ar agresyvių higienos priemonių.
5. Fizinė veikla
Nereikia sportuoti profesionaliai – užtenka 30 minučių aktyvumo per dieną: vaikščiojimo, važinėjimo dviračiu, plaukimo ar jogos. Aktyvumas gerina žarnyno darbą ir mažina uždegimo riziką.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei hemorojaus simptomai kartojasi ar sunkėja, būtina kreiptis į gydytoją. Neignoruokite:
- Dažno kraujavimo
- Nuolatinio skausmo sėdint ar tuštinantis
- Matomų mazgelių ar išorinių pažeidimų
Gydytojas gali pasiūlyti įvairius gydymo būdus: nuo tepalų, žvakučių iki minimaliai invazinių procedūrų ar chirurginio gydymo. Taip pat gali būti naudinga registruotis pas proktologą ar šeimos gydytoją dėl detalesnės konsultacijos.
Ar hemorojus išgydomas?
Ankstyvos stadijos hemorojus dažnai gali būti suvaldytas be operacijų – pakeitus gyvenimo būdą, įpročius ir pasitelkus vaistus. Tačiau pažengusios stadijos atveju gali prireikti medicininio ar chirurginio įsikišimo. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo mažesnė rizika, kad problema progresuos.
